Informuojame, kad remiantis Utenos rajono savivaldybės mero rezervo lėšų naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu, Utenos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-75, mero rezervo lėšos gali būti skiriamos fiziniams asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Utenos rajono savivaldybės teritorijoje. Lėšos skiriamos gaisro ar stichinės nelaimės nuostoliams, padarytiems vieninteliam turimam gyvenamajam būstui, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, iš dalies atlyginti bei gaisro ar stichinės nelaimės nuostoliams, padarytiems ūkiniams pastatams  iš dalies atlyginti.
Atmintinė „Dėl mero rezervo lėšų skyrimo fiziniams asmenims“

Utenos rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus informacija

Pranas NagysIN MEMORIAM Vyžuonų garbės piliečiui Pranui Nagiui (1923-2023). Su velioniu atsisveikinti bus galima 2023 m. kovo 25 d. (šeštadienį) nuo 12 val. Vyžuonų parapijos namų salėje, šv. Mišios 14 val. Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčioje. Pranas Nagys bus laidojamas Vyžuonų kapinėse, šeimos kapavietėje.
Apie Praną Nagį Utenos krašto enciklopedijoje Antanas Gasaperaitis rašo: Gimė 1923 m. sausio 28 d. Utenos apskrities Vyžuonų valsčiuje. Spaudos darbuotojas, rezistentas. Motina Teofilė – pulkininko Prano Saladžiaus sesuo, tėvas Kalmanas – vengras, pakeitęs pavardę į Nagys.
P. Nagys baigė Vyžuonų pradžios mokyklą. Nuo 1934 mokėsi Utenos gimnazijoje. 1940 išvyko į Vilnių, į amatų ir technikos mokyklą. Karo metais vokiečių buvo paimtas į frontą. Pabėgęs įstojo į Vietinę rinktinę ir ties Ašmena, prie Graužiniškių, dalyvavo kautynėse (čia žuvo daug uteniškių).
Areštuojamas, išvežamas į Vokietiją ir vėl išsiunčiamas į frontą. Po karo patenka į kalėjimą, į išvietintųjų stovyklas. Pabėgęs mokosi Niurnberge technikos mokykloje, priimamas į inžinerijos kuopą Frankfurte. 1948 su broliu Juozu išvyksta į Australiją, įsikuria Sidnėjuje. 1951 ten įsteigia „Minties“ spaustuvę, spausdina savaitraštį „Mūsų pastogė“, išrinktas į Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) valdybą, dalyvauja Sidnėjaus lietuvių klubo valdyboje, rašo spaudoje, kuria poeziją. Savo spaustuvėje išleidžia „Australijos lietuvių metraštį“ (1962) kelias Juozo Almio Jūragio eilėraščių knygas, „Mūsų pastogė“ 956 numerius, „Lietuvos kelių“ leidinius, knygų, kalendorių, smulkių leidinių. Buvo Sidnėjaus karių veteranų sąjungos „Ramovė“ sekretorius, choro „Daina“ valdybos pirmininkas. Nuo 1997 gyvena Vilniuje.
 

Saladzius P2023 m. vasario 27 dieną Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė pakviwetė susitikti Saladžių sodybvietėje ir prisiminti iškilų vyžuoniškį Praną Saladžių jo 130-ųjų gimimo metinių proga.

Pranas Saladžius - iškili asmenybė tarpukario Nepriklausomos Lie­tuvos valstybės gyvenime ir kovose dėl Nepriklausomybės atkūrimo. Pranas Saladžius - mokytojas, visuomenininkas, karys, šaulys, gimė 1893 metų vasario 27 dieną Vyžuonose, jo motina - Grasilija Jasiūnaitė iš Kapčiuškių, Debeikių valsčiaus ir tėvas Juozapas, vyžuoniškis. Jis augo su keturiomis seserimis: Teofilija, Ona, Uršule ir Sofija. Mokėsi Vyžuonų pradžios mokykloje, 1906–1908 m. baigė Užpalių (Utenos r.) dviklasę mokyklą. 1908–1912 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1912–1915 m. P. Saladžius gyveno Anykščiuose ir dirbo Anykščių dviklasės mokyklos jaunesniuoju mokytoju. Pranas Saladžius įvedė mokykloje nuolatines lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, dainavimo pamokas.
Prano Saladžiaus iniciatyva Anykščiuose susikūrė vaidybos būrelis „Vairas", jis pats režisuodavo spektaklius. Pirmojo pasaulinio karo metais Pranas Saladžius pasitraukė į Rytus, studijavo mokytojų institute Vitebske (Baltarusija). 1915 m. pabaigoje buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Saladžius dalyvavo mūšiuose, Galicijos fronte kovojo su austrų kariuomene. 1917 m. jis baigė Vilniaus karo mokyklą Poltavoje (Ukrainoje). Tais pačiais metais jis atstovavo Rostovo (Rusija) lietuviams Sankt Peterburgo lietuvių seime, 1918 m. nuo balandžio iki lapkričio buvo Rostovo lietuvių komiteto sekretorius. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vyžuonose. Pranas Saladžius vykdė Lietuvos švietimo ministerijos įgaliojimą – organizavo mokyklas, 1919 m. pavasarį dirbo atkurtos Vyžuonų pradžios mokyklos mokytoju.

Nagio paroda

Virtuali paroda „Gyvenimo vingiuose: Lietuva, Vokietija, Australija, Lietuva“, skirta Vietinės rinktinės savanorio, rezistento, žymaus Australijos lietuvių bendruomenės veikėjo, Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovo Prano Nagio 100-mečiui.

APŽIŪRĖTI PARODĄ >>>

 

 

 

 

 

 

2022 metais vyžuoniškių bendrija „Vyžuona“ įvykdė 7 projektus, kurių bendra vertė 14508,50 Eur.:
1. Maxima LT projektas „Mes bendruomenė“- vertė 10 000 Eur, iš kurių 7 000 Eur  Maximos LT lėšos ir 3 000 Eur Bendruomenės parama.
2. Projektas pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, “Pažintinė bendruomeniškumą skatinanti išvyka į Biržų kraštą“-1408,50 Eur (Savivaldybės biudžeto lėšos);
3. Aplinkos apsaugos rėmimo projektas „Informacinių stendų įrengimas prie gamtos paveldo objektų“- 1300 Eur (Savivaldybės biudžeto lėšos);
4. Vaikų vasaros poilsio organizavimas „Vyžalčia 2022“ – 900 Eur (Savivaldybės rėmimo lėšos);

2023 01 Nagys2023 m. sausio 28-ąją Vyžuonų krašto garbės piliečiui Pranui Nagiui sukako 100 metų. Pranas Nagys - Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ilgametis Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovas, Vietinės rinktinės savanoris, rezistentas. Savo gyvenimo odisėją nuo gimtųjų Degsnių vienkiemio iki tolimojo Sidnėjaus Pranas išpasakojo atsiminimuose, eilėraščiuose, savo šeimos istoriją įpynė knygon „Vyžuonos: kraštas ir žmonės“. 1994-aisiais Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai perduota P. Nagio kruopščiai surinkta ir išsaugota įvairių Australijos lietuvių organizacijų ir draugijų, „Minties“ spaustuvės steigimo ir veiklos dokumentų kolekcija.
Apie Praną Nagį Utenos krašto enciklopedijoje Antanas Gasaperaitis rašo: Gimė 1923 m. sausio 28 d. Utenos apskrities Vyžuonų valsčiuje. Spaudos darbuotojas, rezistentas. Motina Teofilė – pulkininko Prano Saladžiaus sesuo, tėvas Kalmanas – vengras, pakeitęs pavardę į Nagys.
P. Nagys baigė Vyžuonų pradžios mokyklą. Nuo 1934 mokėsi Utenos gimnazijoje. 1940 išvyko į Vilnių, į amatų ir technikos mokyklą. Karo metais vokiečių buvo paimtas į frontą. Pabėgęs įstojo į Vietinę rinktinę ir ties Ašmena, prie Graužiniškių, dalyvavo kautynėse (čia žuvo daug uteniškių).
Areštuojamas, išvežamas į Vokietiją ir vėl išsiunčiamas į frontą. Po karo patenka į kalėjimą, į išvietintųjų stovyklas. Pabėgęs mokosi Niurnberge technikos mokykloje, priimamas į inžinerijos kuopą Frankfurte. 1948 su broliu Juozu išvyksta į Australiją, įsikuria Sidnėjuje. 1951 ten įsteigia „Minties“ spaustuvę, spausdina savaitraštį „Mūsų pastogė“, išrinktas į Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) valdybą, dalyvauja Sidnėjaus lietuvių klubo valdyboje, rašo spaudoje, kuria poeziją. Savo spaustuvėje išleidžia „Australijos lietuvių metraštį“ (1962) kelias Juozo Almio Jūragio eilėraščių knygas, „Mūsų pastogė“ 956 numerius, „Lietuvos kelių“ leidinius, knygų, kalendorių, smulkių leidinių. Buvo Sidnėjaus karių veteranų sąjungos „Ramovė“ sekretorius, choro „Daina“ valdybos pirmininkas. Nuo 1997 gyvena Vilniuje.

VMVTValstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siekia skatinti sąžiningo verslo konkurenciją maisto tvarkymo srityje, prisidėti prie regionų plėtros ir sudaryti palankesnes sąlygas kurtis ir plėstis smulkiam verslui, skatinti vietinių maisto produktų gaminimą ir vartojimą, kai produkcija gaminama atsakingai, nedideliais kiekiais, laikantis esminių higienos principų.
Jau nuo 2019 gruodžio 14 d. įsigaliojo Mažais kiekiais gaminamo ir tiekiamo galutiniams vartotojams maisto tvarkymo reikalavimai. Nuo supaprastintų reikalavimų, leidžiančių namų virtuvėje mažais kiekiais gaminti ir tiekti galutiniams vartotojams įvairius kepinius ir miltinius produktus bei paruoštus valgius ir patiekalus, įsigaliojimo, Utenos apskrityje namuose ėmėsi gaminti ir tiesiogiai pirkėjams tiekti daugiau kaip 34 nauji verslo subjektai.

VMVT

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siekia skatinti sąžiningo verslo konkurenciją maisto tvarkymo srityje, prisidėti prie regionų plėtros ir sudaryti palankesnes sąlygas kurtis ir plėstis smulkiam verslui, skatinti vietinių maisto produktų gaminimą ir vartojimą, kai produkcija gaminama atsakingai, nedideliais kiekiais, laikantis esminių higienos reikalavimų. 2019 m. gruodžio 12 d. įsigaliojo mažais kiekiais iš augalinių maisto produktų gaminamų gaminių tvarkymo higienos reikalavimai, skirti smulkiems augalinių maisto produktų gamintojams. Per metus smulkieji gamintojai gali pagaminti ir (ar) tiekti vietinei rinkai ne daugiau kaip 15 600 kilogramų arba litrų gaminių, iš jų – 2 000 kilogramų džiovintų arba liofilizuotų arbatžolių, kavos, prieskoninių augalų, vaisių, uogų, grybų, daržovių.

2022 m. lapkirio pabaigoje Vyžuonose vykso dskusija-seminaras „Istorinės atminties išsaugojimas: Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įprasminimas Utenos rajone“. Vyžuonų seniūnijos seniūnė Jolita Bučelienė ir Daugailių seniūnijos seniūnė Giedrė Eimutienė papasakojo apie vykdomas partizanų atminimo įamžinimo veiklas jų vadovaujamose seniūnijoje. Renginyje dalyvavo Utenos savivaldybės tarybos nariai Rimantas Dijokas ir Vytautas Kaziela, Anykščių krašto tyrinėtojas, muziejininkas Raimondas Guobis, Utenos šauliai, Utenos rajono savivaldybės Leliūnų seniūnijos seniūnas Renaldas Būga, Užpalių seniūnijos seniūnas Eugenijus Keraminas, Saldutiškio seniūnijos Bronius Šliogeris, Tauragnų seniūnijos Alvydas Danauskas, Utenos seniūnės pavaduotoja  Danutė Inčirauskienė, savivaldybės administracijos direktorius Vidas Žvinys, Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas, šauliai Valdas Juodka, Julius Proškus, dim. kpt. Valdas Mintaučkis, Užpalių gimnazijos direktorius Rimantas Žvirblis, Užpalių gimnazijos geografijos mokytojas Giedrius Indrašius, Kultūros paveldo centro vyresnysis paminklotvarkininkas Valdas Striužas, vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ pirmininkė Renata Davniukienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos Utenos filialo pirmininkė Zita Mackevičienė, Vyžuonų bibliotekos bibliotekininkė Daiva Pilkauskaitė, visuomeninkas Andrius Grinskis. Renginio moderatorius vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys Alvydas Malinauskas.

 

Utenos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. TS-167 „Dėl nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų Utenos rajone nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų Utenos rajone nustatymo tvarkos aprašas, kuris įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d. Šiuo teisės aktu reglamentuojama nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo tvarka Utenos rajone, siekiant sumažinti apleistų ir ne pagal paskirtį naudojamų kitos paskirties žemės sklypų skaičių Utenos rajono savivaldybės teritorijoje.
 

man rupi rytojus„Man rūpi rytojus“ komanda atvyksta paimti seną šaldytuvą, viryklę ar kitą gyventojams nebereikalingą buitinę techniką į bet kurį Lietuvos kampelį ir gali nusinešti iš bet kurio daugiabučio aukšto. Nemokamą išvežimą galima registruoti telefonu 8 600 90030 arba internetu: https://manrupirytojus.lt/buitines-technikos-isvezimas/

Iš gyventojų surinkta nebereikalinga buitinė technika ir elektronikos prietaisai pirmiausiai testuojami. Tinkamus bandoma prikelti naujam gyvenimui ir padovanoti tiems, kam jų reikia labiausiai.

Jeigu senos elektronikos ir technikos suremontuoti nepavyksta, tada įrenginiai perdirbami, kad vertingas medžiagas būtų galima panaudoti dar kartą. Elektronikos prietaisams pagaminti reikia daug įvairių žaliavų: metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų, taip pat aukštos vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos, o beveik visas šias medžiagas galima panaudoti pakartotinai.

2022 m. birželio 3 d. 14 val. Vyžuonų bibliotekoje vyks Antano Žilėno knygos „Parubežys ir parubežiniai“ (III dalis) pristatymas. Antanas Žilėnas apie parubežį su Lenkija išleido (1918 I ir II d., 2022 III d.) trijų dalių knygas "Parubežys ir parubežiniai". Paskutinė trilogijos dalis tai istorinė dokumentinė apybraiža apie Lietuvos karininką, apskrities Pasienio policijos viršininką Antaną Juodį. Knygoje pateikta daug istorinių faktų apie lietuvių kovos su Lietuvos nepriklausomybės priešais, apie lenkų genocidą lietuvių tautai. Knyga (350 ps l.) gausiai iliustruota ano meto ir pasienio policininkų palikuonių tradicinių susitikimų prie paminklo fotografijomis, archyviniais dokumentais, gausi amžininkų prisiminimais.
Oragnizatoriai: Vyžuonų biblioteka, UKC Vyžuonų skyrius, Vyžuoniškių bendrija „Vyžuona".
Joomla templates by a4joomla