Prof., habil. dr. Antanas Tyla

Lietuviai 40 metų priešinosi Rusijos imperijos režimo vykdomam rusinimui – lietuvių spaudos draudimui. Pasipriešinimas vyko leidžiant lietuviškus leidinius - maldaknyges, elementorius, įvairias pasiskaitymo knygeles, laikraščius - už imperijos ribų, daugiausia Rytprūsiuose arba Mažojoje Lietuvoje, slapta gabenant tuos leidinius per sieną ir platinant visoje Lietuvoje. Tai buvo sunkus rizikingas knygnešių darbas. Netoli Vyžuonų buvo keli žymūs knygnešiai: Jurgis Baranauskas iš Debeikių ir Juozas Baranauskas iš Čižiškių kaimo Užpalių valsčiaus. Jie turėjo savo bendradarbių. Jie platino draudžiamąją lietuvišką literatūrą, įsigydami iš Garšvų knygnešių draugijos ir kitų knygnešių, kurie tą literatūrą gabeno iš Rytprūsių. Taip pat vyko priešinimasis lietuvių kalbos iš mokyklų pašalinimui. Tėvai mokė vaikus lietuviškai slaptai namuose, samdydami daraktorius. Platus slaptas lietuvių tautinio gaivinimo darbas išmokė juos vienybės ir bendravimo ginant savo interesus.

Be atkaklaus priešinimosi spaudos draudimui, platinant, skaitant draudžiamąją literatūrą, XIX a. paskutiniuoju dešimtmečiu ir pačioje XX a. pradžioje vyko lietuvių kolektyvinių prašymų Rusijos valdžiai panaikinti lietuviškos spaudos draudimą plėtra. Ją paskatino caro Aleksandro III mirtis ir Mikalojaus II valdymo pradžia. Lietuvių spaudoje buvo diskutuojama dėl tokių prašymų naudos ir žalos visuomenei. Iš visos Lietuvos buvo pasiųsta apie 100 prašymų. Daugiausia jų pasiuntė Ukmergės apskrities lietuviai. Šiai apskričiai priklausė ir Vyžuonos. Prašymus siuntė anykštėnai, troškūniečiai, andrioniškiečiai, svėdasiškiai, kupiškėnai, debeikiečiai. Šie prašymai nelegaliai, režimo administracijai nežinant, buvo surašomi ir paskui kolektyviai pasirašomi. Rusų valdžia tyrė kas juos inicijuoja, surašo ir paskui pasiunčia valdžiai į Peterburgą. Rizikinga buvo rinkti parašus ir pasirašyti. Tačiau tai negąsdino atsargių ūkininkų ir ūkininkių. Reikšminga yra tai, kad tarp pasirašančiųjų būdavo nemažai moterų.

1898 m. spalio 31 d. prašymą Rusijos vidaus reikalų ministrui parašė Vyžuonų valsčiaus lietuviai. Galima manyti, kad prašymą organizavo ir parašus rinko pirmuoju pasirašęs ir neraštingųjų pavardes patvirtinęs Jonas Vyžintas. Kaip ir daugumoje tokių prašymų, vyžuoniškiai nuolankiai prašė panaikinti lietuviškos spaudos draudimą ir leisti spausdinti lietuviškas knygas Rusijos imperijoje.

Prašymą pasirašė 51 vyžuoniškis: 28 raštingi ir 33 neraštingi. Dauguma iš pasirašiusiųjų buvo vyrai, tačiau tarp neraštingų daug [16] buvo moterų. Prašymo vertime rusiškai užrašytos pavardės transkribuotos lietuviškomis raidėmis ir pažymėtos kursyvu.

Prašymas vidaus reikalų ministerijoje buvo gautas 1898 XI 9 d. Jis kartu su kitais iš Lietuvos gautais prašymais buvo saugomas Rusijos vidaus reikalų ministro archyve. Imperijos vyriausybėje svarstant lietuvių spaudos draudimo panaikinimo klausimą, prašymai buvo panaudoti.
Prašymo originalas yra Rusijos valstybiniame istorijos archyve [fondas 1282, ap. 2, b. 1974, l. 77]. Šalia prašymo vertimo pridedamojo originalo faksimilė.

 Jo prakilnybei ponui vidaus reikalų ministrui

Kauno gubemijos Ukmergės apskrities

Vyžuonų valsčiaus lietuvių valstiečių

Prašymas

Mes, ištikimi Jo imperatoriškajai didenybei, visos Rusijos vienvaldžiui, neturime teisės naudotis knygomis, išspausdintomis lietuvių kalba lotyniškomis raidėmis, mums trūksta reikalingų knygų, su kurių pagalba mes galėtume patenkinti mūsų dvasinius poreikius. Todėl turime garbės nuolankiai prašyti Jūsų prakilnybę, kad teiktumėtės išklausyti prašymą dėl mūsų reikalų ir leisti mums Rusijos imperijos teritorijoje naudotis knygomis, spausdintomis lietuvių kalba lotyniškomis raidėmis.

Vyžuonų miestelis, 1898 metų spalio 31 d.

Laukiant šio prašymo rezultatų pridedamas herbinis 80 kapeikų ženkliukas.

Po šiuo prašymu raštingi prašytojai savo ranka pasirašė, būtent Joan Vižintas, Michaila Zabulionis,Jonas Simba, Jozopas Awdziewiczius, Antanas Radzewiczus, Pranciszkus Sakalovskas, Anton Pašilis, Konstantinas Kiemieszis, Juozapas Szilejkis, Michail Vižintas, Anton Gražis, Mikaila Kutka, Juozapas Juzelckas, Osip Gobužas, Osip.............., Ivan Zabulis, Osip Krilevič, Piotr Strazdas, Petra Rauba, Ivan Marganovič, Jozapas Simka, Mikola Nakupskis, Antanas Matiliauskas, Povilas Tuskenis, Vikentij Kazicki, Franc Žardis, Jozopas Kozokauskas, Antonas Zawisza.

Neraštingi prašytojai: Anton Slabšinskij, Tomaš Skleris, Anton Kožukovskij, Liudvik Kukto, Konstantin Bernotas, Josif Vavero, Petr Kutko, Anton Kožukovskij, Anton Tuskenis, Andriej Saladzius, Georgij Kožukovskij, Simon Jezelskij, Albin Maskolis, Anton Kožukovskij, Josif Radzevič, Rozalija Vigelis, Anelija Juzelskaja, Domicelia Kazickaja, Agata Kazickaja, Anna Kazickaja, Uršulia Černis, Uršulia Juzelskaja, Mariana Šarkis, Mariana Tusko, Mariana Zavišo, Ksaverija Juško, Veronika Saladzis, Apolonija Vižintas, Liucija Zabulianis, Barbara Skleris, Anna Radzevič, Nikodem Vigelis ir Konstantin Markunas, už juos neraštingus asmeniškai prašant pasirašė Joan Vižintas.