Vyžuonėlės garsios dar ir tuo, kad čia yra taip vadinamas Arklio paminklas. Nors pats paminklas stovėjo visai kitoje vietoje, žmonės paminklu arkliui vadina akmeninį obeliską su kadaise ant jo buvusiu Šv. Marijos paveikslu.
Kai dvarininkas Veriovkinas tarnavo caro armijoje, vieno mūšio metu jam teko bėgti nuo turkų. Atsitraukti reikėjo tik per Dono upę. Jauną karininką Veriovkiną išgelbėjo arklys. Tuo metu visi plaukė per upę. Kai Veriovkinas pradėjo skęsti, jo arklys apsisuko ir dantimis sulaikė karininką, taip išgelbėdamas jį nuo mirties. Po karo Veriovkinas šį arklį parsivežė į Lietuvą. Jo niekada nerišdavo, ganėsi laisvai. Kai arklys mirė, palaidojo ir pastatė paminklą. Nugaišus arkliui, Veriovkinas paprašė kalvio naujai pakaustyti. Uždėjo gražų balną. Arklį darbininkai užkėlė ant vežimo, apdėto gražiu audeklu ir papuoštu medžių šakelėmis. Miškelyje buvo iškasta duobė. Nuo arklidės iki miškelio duobės Veriovkinas ėjo pėsčiomis paskui vežimą su arklio palaikais. Kai arklys buvo įdėtas į duobę, ant jo uždėtas audeklas, kuriuo buvo papuoštas vežimas. Prie duobės Veriovkinas pasakė istoriją apie tai, kaip arklys per karą iš gęlbėjęs gyvybę. Užpylus žemėmis duobę, ant jos užritentas akmuo su iš anksto iškaltu ženklu. Tai buvo ženklas to kariuomenės dalinio, kuriame buvo šis arklys.
O tas paminklas, kuris tašytas iš akmens, yra ne arkliui. Ant jo buvęs Šv. Marijos paveikslas, prie kurio melsdavosi, iškaltos dvaro istorijai svarbios datos. Akmeninis obeliskas - dvaro žemių riboženklis.