Žumalistas-gamtininkas ir rašytojas gimė 1939 m. gegužės 15 d. Vyžuonų parapijos Dumbravos kaime. 1963 metais baigė Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetų. įgy­damas žurnalisto specialybę. 1960-1972 metais dirbo „Valstiečių laikraščio" redakcijoje. Nuo 1972 metų žurnalo „Švyturys" skyriaus redaktorius-vedėjas. Daugiausia rašė ekologijos, gam­tosaugos temomis. Žurnale „Švyturys" ir kituose periodiniuose leidiniuose paskelbė daug minėtosios tematikos publicistinių straipsnių. Parašė dokumentinių TV ir kino filmų scenarijus. Išleido knygų apie gamtą turis­tams, jaunimui, vaikams: „Laiškai beržo tošyje" (1976 m.). „Lietuvos nacionalinis parkas" (kartu su J. Vaicekausku. 1977 m). „Laiškai iš elnių miško" (1980 m). „Laiškai iš bebrų upelio" (1983 m). Leonardas Grudzinskas - Lietuvos nusipelnęs žurnalistas. 1974 metais už publicistiką gamtosaugine tematika apdovanotas V. Kapsuko ptemija. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, bendradarbiavo įvairiuose periodiniuose spau­dos leidiniuose, vien savaitraščiui „Žaliasis pasaulis" parašė dau­giau nei 1000 publicistinių straipsnių.

„Rašyti mane mokė miškas, giria, ežeras, lakštingalos ir pa­vasario sodai. Taip gimė gamtos miniatiūros, etiudai, mažosios novelės. Aušros garsai ir žvaigždynų mirgėjimas mane išmokė slankos plunksna lapyti tėviškės peizažus, rašyti laiškus beržo tošyje, ant riaumojančių elnių ragų. bebrų užtvankos rąstų. Todėl ir mano knygos vadinasi: „Laiškai beržo tošyje". „Laiškai iš elnių miško". „Laiškai iš bebrų upelio".

 Leonardas Grudzinskas 

„Vyžuonos. Kraštas ir žmonės", p. 368-369