1965–1995 m. Vyžuonose vargonininkavo Petras Šalkauskas (1922 04 12–1998 03 10). Petras Šalkauskas gimė Sedoje vargonininko šeimoje. Šeima buvo didelė, augo 13 vaikų. Petras buvo pats jauniausias vaikas - tryliktasis. Nuo vaikystės jis bažnyčioje patarnavo mišiose, giedojo angelaičių bažnytiniame chore. Mokėsi gimnazijoje. Tuometinis Plungės apskrities Alsėdžių parapijos kanauninkas pasiėmė jaunuolį pas save ir išleido mokytis į Klaipėdos konservatoriją (laisvu klausytoju), kur šis ir baigė vargonų klasę. Vėliau mokėsi pas rektorių Karosą. Baigęs mokslus, vargoninkavo Žemaičių Kalvarijos bažnyčioje. Prasidėjus politiniams neramumams, apsigyveno Plungės apskrities Alsėdžių valsčiuje, kur ir toliau vargoninkavo mažoje Gegrėnų kaimo bažnytėlėje.

Prasidėjus trėmimams,1949 m. sausio 21 d. Petras Šalkauskas buvo suimtas ir SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nutarimu nuteistas ir išsiųstas 10-čiai metų darbams į Magadano srities urano kasyklas. 1962 m. grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Utenoje, įsidarbino  autotransporto įmonėje, kurioje vadovavo saviveiklos būreliui. Sekmadieniais vargoninkavo Kirdeikių bažnyčioje. 1965 m. Kanauninkas Jonas Kriščiūnas pakvietė vargoninkauti į Vyžuonas. Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje Petras Šalkauskas vargoninkavo daugiau, kaip 30 metų. Nors ir pablogėjus sveikatai, 1997-1998 metais vargonininkas P. Šalkauskas sekmadieniais eidavo į Utenos Marijos Kankinių Karalienės koplyčią, kur vadovavo chorui. Petras Šalkauskas mirė 1999 m. kovo 10 d. Palaidotas senosiose Utenos miesto kapinėse.