Jūs esate čia: Pradžia Žymūs Vyžuonų krašto žmonės

Smulkiau

Vyzintas AleksandrasVyžintas Aleksandras, mokytojas, rezistentas. Gimė 1925 m. kovo 8 d. Vyžuonose. 1930 m. su šeima persikėlė į Užpalių valsčiaus Viešeikių kaimą, kur tėvas Dominykas Vyžintas, žinomas krašto lietuvybės puoselėtojas ir buvęs Vyžuonų valsčiaus viršaitis, įsigijo ūkį ir išsinuomavo malūną. Aleksandras Vyžintas mokėsi Utenos gimnazijoje, 1945 m. įstojo į Vilniaus dailės instituto tapybos katedrą. Parvykęs namo buvo enkavėdistų suimtas, tardytas ir kalintas Utenos kalėjime įtarus, kad palaiko ryšius su Lietuvos laisvės kovotojais. Dar besimokydamas Utenos gimnazijoje jis iš tikrųjų priklausė Alaušo partizanų būriui – buvo jo ryšininkas, tvarkydavo įvairius  dokumentus. Įstojus į Dailės institutą šie saitai anaiptol nenutrūko, nes partizanams kaip tik buvo paranku turėti patikimą ryšininką sostinėje, kur, be kita ko, jis ir toliau jiems darė fiktyvius pasus. Pritrūkus įkalčių A. Vyžintas iš kalėjimo buvo paleistas. 1947 m. su suklastotais dokumentais pakartotinai įstojo į Dailės institutą, kurį po kelių kursų, vėl turėjo palikti, nes į Sibirą buvo ištremta šeima. A. Vyžintui, tuo metu buvusiam Vilniuje, pavyko pasislėpti ir išvengti tremties. Po ilgo slapstymosi 1951 metais jis įsidarbino Molėtų vidurinėje mokykloje, kur ir išdirbo iki pat 1986 m. Molėtų vidurinėje mokykloje A. Vyžintas dėstė piešimą, braižybą ir darbus. Ilgus metus vadovavo dailės būreliui, kurio nariai yra laimėję ne vieną moksleivių piešinių konkursą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Smulkiau

Kuncina JonasJonas Kunčina – geografijos mokslų daktaras, pedagogas (1936 m. rugsėjo 20 d. Vyžuonose, Utenos apskrityje – 2024 m. birželio 30 d., palaidotas Vyžuonų kapinėse).

1951 m. baigė Vyžuonų vidurinės mokyklos 8 klases, 1955 m. Švenčionėlių pedagoginę mokyklą. 1960 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą.

1961–1965 m. LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto, LSSR aukštojo mokslo ministerijos vyresnysis metodininkas-redaktorius. Nuo 1965 m. Vilniaus universiteto (VU) aspirantas, Ekonomikos fakulteto vyresnysis dėstytojas, 1970 m. geografijos mokslų kandidatas, apsigynė disertaciją „Vilnius – Rytų Lietuvos ekonominį rajoną formuojantis centras“, 1970–1976 m. VU Pramonės ekonomikos fakulteto prodekanas, 1976–1986 m. Ekonomikos istorijos ir geografijos katedros vedėjas; nuo 1974 m. docentas., 1989–2006 m. VU Tarptautinio verslo mokyklos direktorius, nuo 2006 m. direktoriaus pavaduotojas.
J. Kunčinos iniciatyva kartu su Vilniaus universitetu Lietuvoje 1989 metais buvo įkurta pirmoji verslo mokykla.

Smulkiau

Ignas Musteikis1890 m. liepos 5 d. Vyžuonose (Utenos r.) gimė pulkininkas, Lietuvos savanoris – divizijos vadas,  Ignas Musteikis. Baigė Vyžuonų pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Peterburgo gimnazijoje. Ją baigęs, dirbo banke Varšuvoje, Prekybos rūmuose, o vėliau pasirinko kariškio profesiją. Baigė Sankt Peterburgo karo mokyklą, Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 grįžo į Lietuvą, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomene. Jo divizija 1920 m. spalio 14-15 d. linijoje Vievis – Valkininkai sulaikė Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktinės puolimą. 1921–1922 m. – 10-ojo pėstininkų pulko vadas. Nuo 1924 m. – Klaipėdos krašto pasienio policijos vadas.
1926 m. gruodžio 17 d. – 1929 m. balandžio 19 d. Vyriausybės XIV kabinete – Lietuvos vidaus reikalų ministras. 1929 m. pulkininkas. 1929–1930 m. laikinai ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. 1929–1935 m. Lietuvos banko valdybos direktorius. Nuo 1936 m. Valstybės Tarybos narys. 1937–1938 m. – ypatingų reikalų valdininkas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Nuo 1939 m. verslininkas. 1940 m. birželio mėn. TSRS okupavus Lietuvą liepos mėn. suimtas, kalintas. 1941 m. birželio mėn. prasidėjus TSRS–Vokietijos karui išlaisvintas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Dalyvavo JAV lietuvių visuomenės veikloje. Mirė 1960 02 05 Klivlende (JAV). 
Apdovanojimai: 
1919 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas;
1929 m. Gedimino 1 laipsnio ordinas.

Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija

https://www.pinigumuziejus.lt/lt/naujienos/istorines-lietuvos-banko-asmenybes-ignas-musteikis

 

 

Smulkiau

Kvyklys TeodorasLaisvės kovotojas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas Teodoras Kvyklys-Klajūnas gimė 1926 m.Pagojės dvarely, netoli Leliūnų, bet nuo 1936 metų gyveno Vyžuonose. Su broliu Jonu mokėsi Utenos gimnazijoje.

1944 m.  įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę.generolo P. Plechavičiaus kvietimu, į Vietinę rinktinę stojo ne tik broliai Jonas ir Teodoras, bet ir jų tėvas Kazys Kvyklys. 1944 metų rudenį Jonas ir Teodoras pradėjo slapstysis. Nebepakęsdami skrebų priekabių ir patyčių, namus paliko ir tėvai. 1945 metų pavasarį partizanų grupelę prie Balčio ežero (Vyžuonų šile) užklupo čekistai, ir Jonas žuvo.

Teodoras Kvyklys 1945 m. įstojo partizanu į Šmėklos būrį, vėliau tapo Mindaugo būrio, o 1946–1949 m. Aro būrio vadu. 1949–1950 m. buvo Liūto rinktinės vado adjutantas, 1951 04 paskirtas šios rinktinės vadu ir kartu Vytauto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininku.. 1951 11 14 agentas Grigas (mokyt. A. Ramelis) Varkujuose spec. preparatu brolius Teodorą ir Joną Kvyklius užmigdė ir perdavė saugumo organams.  Po ilgų tardymų, 1952 metų gruodžio 2 dieną abu partizanai Butyrkų kalėjime (Maskvoje) buvo sušaudyti.
1999 07 30 Krašto apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 1515 K Teodorui Kvykliui (po mirties) suteiktas majoro laipsnis.

Smulkiau

Gaucys PovilasLietuvos diplomatas, vertėjas, Povilas Gaučys (1901 m. gruodžio 1 d. Vyžuonos – 1991 m. lapkričio 12 d. Kaunas. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – 1920-1927 m. studijavo lietuvių, prancūzų, ispanų filologiją Lietuvos, Monpeljė, Rygos universitetuose. 1927-1929 m. vicekonsulas Latvijoje, 1930-1935 m. konsulas Argentinoje, 1935-1938 m. konsulas Brazilijoje. 1939 m. apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu.1938-1940 m. iki TSRS okupacijos dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos biure. iki 1940 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijos spaudos skyriuje. Tais pačiais metais išvyko į Vokietiją ir devynerius metus buvo Tremtinių bendruomenės vadovybėje. 1949 m. persikėlė į JAV. Nuo 1951 m. ėjo Lietuvių rašytojų valdybos vicepirmininko, nuo 1952 – JAV lietuvių bendruomenės Čikagos apygardos pirmininko pareigas. Jo rūpesčiu lietuviams pastatyta mokyklų Latvijoje ir Pietų Amerikoje. 

Į lietuvių kalbą išvertė Rolando giesmę (1927), J. W. Goethe’s Jaunojo Verterio kančias (1932), Aristofano komediją Debesys (1936), Aischilo tragediją Prikaltasis Prometėjas (1937), J. E. Riveros (Amazonės džiunglėse 1974), M. de Unamuno (Vienos aistros istorija 1977), J. I. Kraszewskio Vitolio raudą (1977), H. Melville’io (Baltasis banginis 1990) romanų, R. L. Stevensono novelių (rinktinė Slėpiningos novelės 1980 Čikagoje, 1992 Vilniuje). Sudarė ir su kitais išvertė Lotynų Amerikos („Pietų Kryžiaus padangėje“ 1951 m.), anglų (1974 m.), ispanų (1980 m.), portugalų (1985 m.), amerikiečių (1993 m.) rašytojų novelių rinkinius. Sudarė ir išvertė portugalų („Lianų liepsna“ 1968 m.), ispanų („Atogrąžų saulė“ 1981 m., „Atgimusi daina“ 1986 m.), italų („Italijos balsai“ 1989 m.), prancūzų („Naujieji vėjai“ 1991 m.) XX a. poezijos antologijas. Sudarė lietuvių išeivijos spaudos 1970-1979 m. bibliografiją. Parašė atsiminimus (knyga Tarp dviejų pasaulių 1992).

 Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija,

Smulkiau

Leonas Juozelskis gimė 1926-12-02 Šventupio kaime, Anykščių r. pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kurioje augo šeši vaikai. Leonas buvo vyriausias vaikas šeimoje. Tėvai sovietų okupacijos metais buvo  represuoti. 

Mokėsi Šventupio pradžios mokykloje, baigė Vyžuonų (Utenos r.) pradinę mokyklą. Mokėsi Utenos „Saulės" gimnazijoje. 1948 m. Vilniaus sodininkystės-daržininkystės technikume įgijo sodininko specialybę. Studijavo Maskvos K. Timiriazevo žemės ūkio akademijoje, dėl socialinės kilmės iš studijų pašalintas, neakivaizdžiai įgijo sodininkystės agronomo išsilavinimą.

L. Juozelskis gyveno Zujūnuose (Vilniaus r.) ir 42 metus dirbo Buivydiškių (Vilniaus r.) sodininkystės-daržininkystės technikume, 1961–1965 m. – Buivydiškių žemės ūkio technikume, 1965–1990 m. – Buivydiškių tarybiniame ūkyje-technikume, nuo 1990 m. – Buivydiškių aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje (dabar – Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas) dėstytoju, dėstė sodininkystę ir dendrologiją, kol išėjo į pensiją. Jis įrašytas į šios mokymo įstaigos Garbės knygą. Nuo 1961 m. jis buvo ir šios mokymo įstaigos mokomojo ūkio agronomas, kiek laiko – ir šio ūkio direktorius. Šiame ūkyje jis 330 hektarų plote įrengė mokomąjį daržą, kuriame augino 22 rūšių daržoves. Leonui Juozelskiui ši darbovietė buvo vienintelė gyvenime.

Smulkiau
Pranas NagysPranas Nagys (1923-2023) - Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ilgametis Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovas, Vietinės rinktinės savanoris, rezistentas, VYžuonų krašto garbės pilietis. Savo gyvenimo odisėją nuo gimtųjų Degsnių vienkiemio iki tolimojo Sidnėjaus Pranas išpasakojo atsiminimuose, eilėraščiuose, savo šeimos istoriją įpynė knygon „Vyžuonos: kraštas ir žmonės“. 1994-aisiais Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai perduota P. Nagio kruopščiai surinkta ir išsaugota įvairių Australijos lietuvių organizacijų ir draugijų, „Minties“ spaustuvės steigimo ir veiklos dokumentų kolekcija.
Pranas Nagys gimė 1923 m. sausio 28 d. Utenos apskrities Vyžuonų valsčiuje. Spaudos darbuotojas, rezistentas. Motina Teofilė – pulkininko Prano Saladžiaus sesuo, tėvas Kalmanas – vengras, pakeitęs pavardę į Nagys.
P. Nagys baigė Vyžuonų pradžios mokyklą. Nuo 1934 mokėsi Utenos gimnazijoje. 1940 išvyko į Vilnių, į amatų ir technikos mokyklą. Karo metais vokiečių buvo paimtas į frontą. Pabėgęs įstojo į Vietinę rinktinę ir ties Ašmena, prie Graužiniškių, dalyvavo kautynėse (čia žuvo daug uteniškių).
Areštuojamas, išvežamas į Vokietiją ir vėl išsiunčiamas į frontą. Po karo patenka į kalėjimą, į išvietintųjų stovyklas. Pabėgęs mokosi Niurnberge technikos mokykloje, priimamas į inžinerijos kuopą Frankfurte. 1948 su broliu Juozu išvyksta į Australiją, įsikuria Sidnėjuje. 1951 ten įsteigia „Minties“ spaustuvę, spausdina savaitraštį „Mūsų pastogė“, išrinktas į Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) valdybą, dalyvauja Sidnėjaus lietuvių klubo valdyboje, rašo spaudoje, kuria poeziją. Savo spaustuvėje išleidžia „Australijos lietuvių metraštį“ (1962) kelias Juozo Almio Jūragio eilėraščių knygas, „Mūsų pastogė“ 956 numerius, „Lietuvos kelių“ leidinius, knygų, kalendorių, smulkių leidinių. Buvo Sidnėjaus karių veteranų sąjungos „Ramovė“ sekretorius, choro „Daina“ valdybos pirmininkas. Nuo 1997 gyveno Vilniuje.
 
 
„Nebijokite tarnauti savo šalies kariuomenėje ir nebijokite eit ginti savo šalies". Pranas Nagys
 
Šalltiniai:
Utenos krašto enciklopedija

Smulkiau

Augutis JuozasJuozas Augutis (g. 1955 m. rugsėjo 5 d. Kaliekiai, Utenos r.) –  matematikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), energetinio saugumo ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, VDU ir Lietuvos energetikos instituto Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas, universiteto Senato narys.

Svarbiausia profesoriaus Juozo Augučio mokslinė veikla skirta energetiniam saugumui, kritinių infrastruktūrų vertinimui, tikimybių teorijai, rizikos analizei, sistemų patikimumui. Tarp jo paskelbtų darbų – monografija, uždavinynas, daugiau nei 180 mokslinių publikacijų. Matematikas yra vadovavęs ir vykdęs tarptautinius mokslinių tyrimų projektus, vadovavęs doktorantams, oponavęs daktaro disertacijoms, pirmininkavęs ir dalyvavęs habilitacijos procedūros komisijoms bei habilituoto daktaro laipsnio gynimo komitetams.

Juozas Augutis apdovanotas aukščiausiu mokslininkų įvertinimu – Lietuvos nacionaline mokslo premija. Jam ir bendraautoriams premija skirta 2005 m. už darbų ciklą „Deterministiniai ir tikimybiniai tyrimai, inžineriniai sprendimai ir jų įgyvendinimas gerinant Ignalinos AE saugą ir patikimumą (1994–2004 m.)“.

Smulkiau

Augustinas Juozas Marganavičius (gimė 1890 09 18 Vyžuonose, mirė 1976 12 24 Helsinkyje). Po I pasaulinio karo atvyko į Suomiją, Suomijos lietuvių kultūros veikėjas. 1930 m. 

Lietuvos nepriklausomybės 40-mečio sukakties minėjimas Helsinkyje.
Stovi iš kairės: buvęs Lietuvos garbės konsulas Helsinkyje R. Ölleris, gydytojas T. Niemis, plk. B. Kraemeris, A. J. Marganavičius, kariuomenės dekanas R. Tiivola.
Sėdi iš kairės: Suomių–lietuvių susiartinimo draugijos narys A. von Schoultzas,
istorijos profesorius B. Collianderis, buvęs Suomijos karo atstovas Lietuvai plk. R. Ingelius, Suomių–lietuvių susiartinimo draugijos pirmininkas inž. E. E. Södermanas. 1958 m.

priemė Suomijos pilietybę. Ėjo Lietuvos konsulo Dr.Oellero sekretoriaus pareigas Helsinkyje. 1931-1944 Suomijos - Lietuvos draugijos veikėjas, kurį laiką sekretorius. Aktyvus Lietuvos Šaulių sąjungos narys, padejo Lietuvos šauliams megzti kontaktus su Suomijos šauliais, kariškiais, daug padėjo rengiant Lietuvos karo invalidų išvyką į Pabaltijo karo invalidų suvažiavimą, kuris  įvyko 1926 m. birželio 6–7 dienomis Helsinkyje, kur dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos karo invalidai. Augustinas Juozas Marganavičius aktyviai rėmė ir skatino Lietuvos sportą sportą - 1927 m. įsteigė pereinamąją dovaną lengvosios atletikos moterų varžyboms, 1926 m.  - sidabrinį kaušą šauliams (dabar saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune). Tais pačiais 1926 m. A. J. Marganavičius apsilankė Lietuvoje ir vizito metu buvo priimtas į LŠS. 1930 m. įsteigta Suomijos karininkų Suojeluskunta sidabrinė taurė ir A. J. Marganavičiaus stiprybės kaušas tapo sportiniais prizais, dėl dėl kurių varžydavosi Lietuvos šauliai.

Augustinas Juozas Marganavičius - vienas iš nedaugelio lietuvių, dalyvavusių 1939–1940 Sovietų Sąjungos–Suomijos kare. 1939 savanoriu stojo į Suomijos kariuomenę, dalyvavo mūšiuose, buvo sužeistas. Padėjo VLIK-ui megzti kontaktus su Skandinavijos šalimis. Apdovanotas Suomojos medaliais, Lietuvos LDK kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu, Šaulių Žvaigždės ir Nepriklausomybės medaliu. 

Smulkiau

Ignas Ragauskis (1891 10 24. - 1941 08)mokėsi Palangos progimnazijoje, 1909 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, ją baigė 1914 metais. Tais pačiais metais buvo įšventintas kunigu, dirbo įvairiose parapijose. Nuo 1938 metų buvo Vyžuonų parapijos vikaras.

Kunigą Igną Ragauskį pirmomis karo dienomis sukrėtė atviras, ciniškas žydų naikinimas Lietuvoje. Sakydamas pamokslą Vyžuonų bažnyčioje 1941-ųjų liepos viduryje, kunigas Ignas Ragauskis viešai pasmerkė žydų žudikus. Jis klausė susirinkusių parapijiečių, kodėl nesilaikoma vieno pagrindinių Dievo įsakymų: Nežudyk. I. Ragauskis ragino parapijiečius jokiais būdais neprisidėti prie nekaltų žmonių žudynių, nepamiršti ir laikytis elementarių žmoniškumo taisyklių. Šie kunigo Igno Ragauskio žodžiai pasiekė vietinių baltaraiščių ausis. Paaiškėjus, kad kunigas Ignas Ragauskis padėjo slėptis kelioms žydėms, kunigą suėmė ir pasodino į Utenos kalėjimą.

1941-aisiais rugpjūčio 7 dieną kartu su 500 žydų Rašės šile prie Utenos buvo sušaudytas ir kunigas Ignas Ragauskis, išdrįsęs atviro smurto dienomis užtarti nekaltai žudomus žmones.

Smulkiau

Algirdas Vyžintas(1929 m. liepos 30 d. Vyžuonose - 2024 m. rugpjūčio 5 d.Vilniuje). Muzikas, chorų ir orkestrų dirigentas. Lietuvos nusipelnęs artistas (1967), nusipelnęs meno veikėjas (1989), menotyros mokslų dakta­ras (1983), profesorius (1985), 1949 m. baigė Utenos gim­naziją. Dvejus metus Vilniaus universitete studijavo žurna­listiką. 1951 m. pašalintas iš universiteto kaip tremtinio sū­nus. 1951-1955 m. mokytojavo Eržvilke, Skaudvilėje, dirbo Skaudvilės rajono kultūros namų direktoriumi, vadovavo chorams, rajono dainų šventėms. Jo vadovaujamas skaudviliečtų choras 1955 m. laimėjo pirmąją vietą Respublikinėje dainų šventėje. 1955 m. sukūrė šeimą. Žmona Lygija Jonai­tytė- Vyžintienė. g. 1935 07 23. baigusi Vilniaus universitetą, bib­liotekininkė, kultūros darbuotoja. 1955 m. grįžo į Vilnių ir studijavo Valstybinėje konservatorijoje, Jono Švedo vadovau­jamoje Liaudies instrumentų katedroje, kartu dirbo Liaudies kūrybos namuose muzikos sky­riaus vyresniuoju metodininku, skyriaus vedė­ju, konsultavo meno kolektyvus. 1960 m bai­gęs konservatoriją, 15 metų vadovavo Vilniaus valslybinio pedagoginio instituto dainų ir šokių  ansambliui „Šviesa", dirbo instituto Muzikos ir Estetinio lavinimo katedrose. Su „Šviesos ansambliu koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, laimėjo prizines vietas. 1975 m. Lietuvos kon­servatorijos Klaipėdos fakultetuose įkūrė Liaudies muzikos katedrą, išugdė liaudies insirumentų orkestrą, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. 1983-1989 m. buvo Klai­pėdos fakultetų mokymo reikalų prorektoriumi.

Smulkiau

Adolfas ŠapokaGimė 1906 02 13 Grybeliuose, mirė 1961 03 09 Toronte (Kanada) – Lietuvos istorikas, pedagogas, vienas 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija" autorių ir redaktorius. Mokėsi Utenos progimnazijoje, 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją ir įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos skyrių. Istoriją jam dėstė profesoriai Jonas Yčas, Ignas Jonynas, Augustinas Janulaitis, Povilas Gronskis, Levas Karsavinas. 1929 m. spalio 1 d. baigė universitetą. Diplominio darbo tema – „Naminės kovos Lietuvoje XVII a. gale". Atlikęs karinę tarnybą aspirantu, 1930 m. išėjo į atsargą turėdamas jaunesniojo leitenento laipsnį. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, 1930–1931 m. istorijos žinias gilino Prahoje, Karolio IV universitete.
1932–1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete Istorijos katedros dėstytoju. 1933 m. vasarą buvo nuvykęs į Stokholmo universitete užsienio istorikams suorganizuotus specialius kursus, dirbo Baltų institute.

  1. Šalkauskas Petras
  2. Saladžius Pranas
Joomla templates by a4joomla